Visuotinė žmogaus teisių deklaracija: kūrimo istorija ir trumpas aprašymas

Turinys:

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija: kūrimo istorija ir trumpas aprašymas
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija: kūrimo istorija ir trumpas aprašymas
Anonim

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija

Vyriausybė, visuomeninės organizacijos ir žurnalistai labai mėgsta vartoti dabar madingą frazę. Tai yra „žmogaus teisės“. Daugelis su juo elgiasi pagarbiai, o kai kas tai laiko „vakarietišku išradimu, skirtu rusiškoms vertybėms griauti“. Tačiau iš tikrųjų žmonių gyvybė ir orumas per visą istoriją tapo ir pagarbos, ir smurto objektu. Tai matyti ir kronikose, ir religiniuose tekstuose. Dabar į vieną dokumentą yra surinkta trisdešimt nuostatų, kurios sudaro „žmogaus teisių“pagrindą. Šiuo atžvilgiu jis yra pats svarbiausias, nors formaliai teisiškai neįpareigojantis. Tai vadinama Visuotine žmogaus teisių deklaracija.

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija

Kokie dokumentai egzistavo prieš jai pasirodant

Tačiau dar gerokai prieš tai, kai tai pasirodė, dar gerokai anksčiau, nei dvasiniai ir religiniai idealai buvo išreikšti teisinių dokumentų kalba, žmonės pradėjo kovoti, kad galėtų gyventi saugioje ir be savivalės visuomenėje. Britų „Magna Charta“, arba „Magna Charta“, jau 1215 m. tapo vienu pirmųjų Europos įstatymų, pripažinusių teisinės valstybės principą. Tarpvalstybinės sutartys, atsiradusios po Reformacijos, leido ištaisyti vienos šalies negalėjimą susidoroti su religinėmis mažumomis taip, kad tai „sutrenktų žmonijos sąžinę“. Tai buvo religinės laisvės gynimo precedentas. Dabar jis įtrauktas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Nuostata, kad įstatymas privalo traktuoti žmones kaip lygius, nepaisant jų padėties ir kilmės, o netinkamas elgesys su jais turi būti uždraustas, taip pat savavališkas suėmimas, buvo įtraukta į Gabeaso korpuso įstatymą, kuris tapo Amerikos pagrindu. Konstitucija.

1948 m. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija
1948 m. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija

Prancūziškai ir angliškai kalbančių filosofų bendradarbiavimas paskatino sukurti kitas deklaracijas, kuriose buvo įtvirtinta daug kitų pažangių nuostatų. Ten žmonių lygybė skelbiama kaip „savaime suprantamas principas“, o nek altumo prezumpcija ir žodžio bei minties laisvė tapo pripažinta tarptautiniu mastu.

1948 m. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija

Speciali naujosios pasaulio bendruomenės – Jungtinių Tautų – komisija buvo sušaukta 1945 m. Ji pradėjo kurti specialų dokumentą. Jo pašaukimas buvo sukurti tokius standartus, kurie kiekvienam žmogui – į JT įstojusios šalies gyventojui ar piliečiui – suteiktų galimybę oriai, laisvai egzistuoti ir praktiškai realizuoti savo potencialą. Vyras ar moteris, mažumos ar daugumos narys, didelės tautos ar nedidelės etninės grupės narys – visi turėjo vienodai naudotis laisvėmis. Tam būtinų sąlygų sąrašas yra Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje.

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija Bendras aprašymas
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija Bendras aprašymas

Savybė

Sąrašą sudarė įvairių teisinių sampratų teisininkai – ne tik Europos ir Amerikos, bet islamo, Afrikos ir net sovietų. Todėl nereikėtų sakyti, kad šis dokumentas išreiškia išskirtinai vakarietiškas vertybes. Jis yra universalus. Ji apima vertybes, išreikštas Biblijoje, Vedose ir Korane, tik pasaulietiniu būdu.1948 metais už jį balsavo didžioji dauguma pasaulio tautų. Taip gimė Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Bendras šio dokumento charakteristikas galima išreikšti keliais žodžiais. Jame yra sąrašas (ne baigtinis, bet privalomas) teisių, kurios turėtų būti garantuotos kiekvienam žemiečiui – nesvarbu, kokiai rasei, tautybei ir statusui jis priklauso. Be to, ir tai bene svarbiausia, šiuos standartus gali saugoti ne tik savo vyriausybės, bet ir visos pasaulio šalys. Sienos šioje srityje nėra kliūtis. Kiekviena valstybė privalo ginti žmogaus teises ir propaguoti šią deklaraciją.

Rekomenduojamas: